Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Seimo narys Kęstutis Bartkevičius: „Ar profesionalų Vyriausybės numatytos „reformos“ Seimo pavasario sesijoje tikrai įgyvendintos?“

Seimo narys Kęstutis Bartkevičius: „Ar profesionalų Vyriausybės numatytos „reformos“ Seimo pavasario sesijoje tikrai įgyvendintos?“

 

Liepos 11 d., sugiedojus himną, pasibaigė du kartus pratęsta Seimo II pavasario sesija. Vertinant ją kaip opozicijos atstovui, „valstiečių“ įvardintos profesionalų Vyriausybės darbą galima būtų apibūdinti vienu žodžiu – chaosas. Norai geri – reformos būtinos, galimybės didelės – nuo 1996 metų nebuvo tokios didelės Frakcijos, veiksmų – jokių, t.y. tik reikalavimas bei draudimas ir jokių diskusijų bei derybų.

Save įvardinantys profesionalų Vyriausybe Seimo II pavasario sesijoje iškėlė tokius uždavinius: darbo santykių subalansavimas, aukštųjų mokyklų pertvarka, alkoholio prieinamumo mažinimas, miškų reforma, farmacijos klausimai ir valstybės sektoriaus reforma.

„Valstiečiai“ ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo. Rinkimų metu visi liberaliojo darbo kodekso palaikytojai jų buvo nulinčiuoti. Todėl, prasidėjus Seimo pavasario sesijai,  laukėme garsiai įvardintų Trišalėje taryboje priimtų sprendimų dėl darbo santykių subalansavimo apsaugant darbuotojus. Deja, teko nusivilti, nes buvo tik daliniai pataisymai, po kurių labiausiai turėjo nusivilti socialdemokratai, nes, jų teigimu, jie prarado daug balsų dėl šio kodekso priėmimo praeitoje kadencijoje.

Pristatytas Valstybinių universitetų optimizavimo planas, kuriame buvo numatyta vietoj dabar veikiančių 14 Lietuvoje turėtų likti 5 valstybiniai universitetai. Pagal šį planą, Vilniuje ir Kaune turėjo veikti po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos turėjo veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys. Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai turėjo būti prijungti prie Vilniaus universiteto. Tačiau, po Seimo Pirmininko susitikimo su universitetų rektoriais, tarp kurių yra daugiausiai šio universiteto „valstiečių“ absolventų, Vyriausybės planas kardinaliai pasikeitė ir garsiai įvardijama reforma liko pačių universitetų apsisprendimo reikalas jungtis arba nesijungti.

Dėl alkoholio prieinamumo mažinimo prie Seimo matėme ne tik mitingus, bet galėjome pasiklausyti ir nemokamų koncertų. Čia, kaip ir su aukščiau paminėtomis „reformomis“, pradžioje užsimota neleisti vartoti alkoholio net tiems, kurie kaip tikri išsilavinę europiečiai nori mėgautis vyno taure pietų metu lauko kavinėje, apriboti sportininkų gaunamas pajamas iš reklamuojamų žymių alkoholio gamintojų, bei įpareigoti masiniuose renginiuose mylimo atlikėjo su alaus bokalu klausytis atskiroje erdvėje. Tačiau, kai pats „valstiečių“ lyderis nebalsuoja už savo paties pateiktus alkoholio pakeitimus, supranti, kad visi pakeitimai privalo būti atsakingai išdiskutuoti, nes „reforma“ paremta tik draudimais yra pasmerkta žlugti ir atneš daugiau žalos negu naudos.

Sprendžiant farmacijos klausimus buvo atsisakyta populiarų medikamentų gamintojų. Sveikatos apsaugos ministro tvirtinimu, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo buvo išbraukti 169 prekiniai pavadinimai, kurie nepateko į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes nesutiko sumažinti kainos tiek, kiek reikalaujama. Tačiau apklausos parodė, kad vaistus vartojantys asmenys yra linkę tęsti to paties gamintojo siūlomus medikamentus ir vengia juos keisti kitais nepaisant to, kad kitas gamintojas siūlo pigesnį variantą. Todėl, ne tik nepaliekama asmeniui teisė pasirinkti vartoti vaistų tokių kokių jis pats nori, bet ir sumenkinamas gydytojo darbas parenkant savo pacientui geriausias gydymo priemones.

Ir, žinoma, svarbiausias pavasario sesijos akcentas –„buldozeriu“ prastumta Miškų reforma. Pats visada pasisakiau, kad reikalinga miškų reforma, kad svarbiausia yra ne urėdijų skaičius, kurios praeitoje kadencijoje socialdemokratų pagalba buvo įtvirtintos įstatyme ir šios nuostatos apsunkino Vyriausybės įsipareigojimų įgyvendinimą, bet efektyviai veikiančios urėdijos, kad gyventojai gautų pridėtinę vertę iš miškų. Praeitoje kadencijoje pats teikiau pataisas, kad Lietuvos miškų mediena pirmiausia būtų aprūpinama vietinė medienos ir apdirbimo pramonė,  kad būtų įkurtas medienos klasteris Mažeikiuose, todėl ne kartą buvau įvardintas proteguojantis lobistus. Noriu pažymėti, kad šios Vyriausybės programoje minima, kad „dėl valstybinių miškų naudojimo būdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldybėms ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai“, todėl stumiama „buldozeriu“ miškų „reforma“ pertvarkant taip, kad atsirastų viena valstybinė įmonė su 25 jai pavaldžiais padaliniais vietoj dabar Miškų įstatyme numatytų 42 urėdijų, man pasirodė nepagrįsta, neatlikta kaštų ir naudos analizė, neišdiskutuota su miško pramonės darbuotojų profesinėmis sąjungomis dėl kelių miškų reformos alternatyvų, siekiant rasti geriausią variantą, neįrodyta, kad vienoje įmonėje nebus monopolijos, parduodant apvaliąją medieną, todėl dėl šios reformos susilaikiau.

Seimo nariai, tiek valdantieji, tiek opozicija ne prieš reformas, bet šiandien, manau, visi pritars Respublikos Prezidentės išsakytai minčiai, kad „pavasario sesija turėtų būti valdančiajai daugumai pamoka ir kad jau laikas iš arogantiškos, buldozerinės politikos pereiti prie politinio proceso ir reikia tapti politikais“. Todėl, tikiu, kad valdančioji dauguma išgirs tiek Respublikos Prezidentės, tiek visų Seimo narių norą diskutuoti, kalbėtis, derėtis dėl naujų reformų, nes visų yra bendras tikslas – Lietuvai reikalingų ir naudingų sprendimų priėmimas.

Leave a Comment