Your message has been sent, you will be contacted soon
KestutisBartkevicius.lt

Call Me Now!

Uždaryti
Pradžia » Naujienos » Seimo narys K. Bartkevičius: „Žmogus, turintis svajonių, yra galingas“

Seimo narys K. Bartkevičius: „Žmogus, turintis svajonių, yra galingas“

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodrome (Šerkšnėnų k., Mažeikių r.) Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius susitiko su Lietuvos civilinės aviacijos pradininko, pirmojo šalies tarptautinio civilinio lakūno, užaugusio gražioje mažeikiškių bajorų šeimoje, Julijono Kumpikevičiaus dukra, Niujorko Long Island universiteto profesore, ilgamete Niujorko „Lietuvių radijas“ vadove, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavaliere dr. Giedrė Kumpikaitė-Kumpikas.

Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo J. Kumpikevičiaus aerodromo šeimininkai Ala ir Rimantas Morkūnai, Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, kalbėtasi apie aerodromo keliamus džiaugsmus ir rūpesčius, perspektyvas, bendradarbiavimo dėka nuveiktus darbus bei ateityje planuojamus dar padaryti.

Draugystė užsimezgė prieš penkerius metus
Šilta, nuoširdi draugystė tarp Seimo nario ir garsiojo kraštiečio dukters užsimezgė prieš penkerius metus – tuo metu Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoju dirbęs K. Bartkevičius vadovavo Aviacijos šventės–2012, skirtos J. Kumpikevičiui pagerbti, organizacinei darbo grupei.

„Esu nuoširdžiai dėkingas poniai Giedrei už siekį įamžinti savo tėvelio atminimą. Mums ji dar kartą priminė, kokioje puikioje žemėje, užauginusioje tokius drąsius, užsispyrusius, tikslo siekiančius žmones, mes gyvename. Mums tai puikus pavyzdys niekada nenuleisti rankų, siekti užsibrėžto tikslo. Išties juk Žemaitija – tikras mūsų aviacijos pradininkų ir narsuolių lakūnų daigynas. Jame ryškūs Viekšniuose gyvenusio Aleksandro Griškevičiaus, XIX šimtmečio viduryje paskelbusio „Žemaičių garlėkio“ idėją, pėdsakai. Drąsieji Lietuvos patriotai S. Darius ir S. Girėnas taip pat buvo žemaičiai. Vis labiau įsitikinu, kad žmogus, turintis didelių svajonių, yra galingas“, – sako K. Bartkevičius.

Aerodromą vis labiau pamėgsta jaunimas

Kliūčių nebojančiais svajokliais Seimo narys vadina ir aviacijos sporto entuziastus, J. Kumpikevičiaus aerodromo šeimininkus Alą ir Rimantą Morkūnus. Tik jų pastangų dėka aerodromas yra gana geros būkles. Be to, jie labai daug dirba, kad jaunimas atitrūktų nuo kompiuterių, pajaustų begalinį skrydžio laisvės jausmą, adrenalino antplūdį, ekstremalius išgyvenimus, patriotizmą, drausmę mokydamiesi šuolių parašiutu. Jau ne vienerius metus J. Kumpikevičiaus aerodrome organizuojamos stovyklos Žemaitijos 8-osios rinktinės jauniesiems šauliams. Simboliška tai, kad J. Kumpikevičius, kurio vardu pavadintas aerodromas, buvau Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjas.

Pasak aerodromo direktorės Alos Morkūnienės, jauniesiems parašiutininkams pasiruošimas vyksta labai rimtai: vedama informacinė paskaita, pradedantieji šuolininkai supažindinami su šokinėjimo parašiutu pradmenimis, aiškinama, kaip išskleisti, supakuoti, sudėti parašiutą ir t. t. Pasirodo, leidžiantis svarbu tinkamai laikyti kojas – kulnai, pirštai ir keliai turi būti suglausti. Tokioje padėtyje leidžiantis parašiutininkas nuvirsta ant šono išvengdamas sumušimų ar net lūžių.

Apie žygdarbį priminė duktė

Beje, Niujorke gyvenanti dr. G. Kumpikaite-Kumpikas jau dešimt metų kas vasarą atvyksta į Mažeikius. Būtent ji mažeikiškiams priminė drąsiojo kraštiečio nutrūktgalvišką skrydį. Profesorė kūrė filmą apie savo tėvą J. Kumpikevičių, iš Mažeikių kilusį Lietuvos civilinės aviacijos pradininką, pirmąjį mūsų šalies tarptautinį civilinį lakūną, tad, atvykusi į Mažeikius, ji susitiko su Savivaldybės vadovais, mažeikiškiais, prisimenančiais bajorų Kumpikevičių šeimą.

„Mano tėvelis buvo tikras žemaitis. Labai užsispyręs. Jis įrodė, kad negali pasiduoti, iš visų jėgų turi siekti, ko trokšti“, – kalbėjo lakūno duktė.

Nuo pirmojo susitikimo su mažeikiškiais G. Kumpikaitė-Kumpikas nuoširdžiai juos pamilo, žavisi žemaičių tvirtu būdu, didžiuojasi itin nuoširdžia draugyste su Seimo nariu K. Bartkevičiumi.

„Tėvelis nuolat pasakodavo apie Mažeikius. Gyvenat Amerikoje, jam labai trūko gimtinės. Ir mane čia traukia. Čia gyvena labai širdingi, išdidūs žmonės. Jaučiasi, kad jie neapsimetinėja ir ne bet ką prisileidžia. Nors gimiau ne Mažeikiuose, atvažiavusi čia, jaučiuosi esanti gimtinėje“, – prisipažįsta moteris.

Svajojo apie aviaciją

Dvidešimto amžiaus pradžioje Mažeikiuose, Kapų gatvėje (dabar Sedos g.), gimusio J. Kumpikevičiaus svajonė buvo aviacija. Gražioje bajorų šeimoje augęs jaunuolis nuo mažumės domėjosi mechanika. Kai buvo šešiolikos, tėvas, malūno savininkas, nupirko jam seną fordą. Vaikinas mašiną išmontavo ir vėl surinko. Tarnaudamas kariuomenėje, buvo geras lėktuvų mechanikas, tačiau nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį. Nepasisekė įstoti ir į Lietuvos aeroklubą, nes Julijonas neįstengė sumokėti būtino įnašo.

Atlikęs karinę prievolę, J. Kumpikevičius gavo vairuotojo vietą Užsienio reikalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrą Dovą Zaunių. Vaikinas jam prisipažino norįs skraidyti ir buvo išsiųstas dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten įstojo į Tomašo Masaryko lakūnų mokyklą. Tada ir užvaldė mintis pačiam parskristi į Kauną…

Vienas čekų lakūnas jaunuolį labai pamėgo, mokė valdyti lėktuvą. Po 10 valandų skrydžių J. Kumpikevičius nusipirko seną, iš apyvartos nurašytą lėktuvą ir nusprendė įrodyti, kad galima skraidyti ir blogu oru.

Nutrūktgalviškas skrydis

1934 m. kovo 5-9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama informacija apie nutrūktgalvišką jaunojo mažeikiškio skrydį iš Prahos į Kauną. Tvyrojo įtampa, nes nuo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai. Juolab sningant, pučiant stipriam vėjui, dvidešimt trejų metų lakūnas skrido senutėliu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų.

Siaučiant pūgai, skrendant virš Vokietijos, šūviais lėktuvas buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes.

Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų J. Kumpikevičius sunkiai orientavosi erdvėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu.

Trečią dieną Lietuvoje jį sutiko labai iškilmingai: į sutiktuves susirinko visi karo aviacijos karininkai, sakė kalbas, džiaugėsi laimingai pasibaigusiu skrydžiu, lakūną apgyvendino „Metropolyje“. Jaunasis didvyris porą savaičių dalijo interviu, kalbėjo per radiją.

Po šio skrydžio J. Kumpikevičius pripažintas pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas.

J. Kumpikevičius taip pat buvo Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjas, dirbo Vilniaus ruožo transporto viršininku.

Nuolat pasakodavo apie Mažeikius

Po Antrojo pasaulinio karo lakūnas su šeima emigravo į užsienį, dirbo vienoje JAV aviacijos gamykloje. Traukiantis iš Lietuvos, spėta pasiimti tik du lagaminus. Svarbiausia išsinešta širdyje – meilė gimtajam kraštui.

„Baisu, kai staiga visas gyvenimas nubloškiamas lyg vėju. Tėvams buvo be galo sunku. Visai Lietuvai buvo labai sunku. Per vieną dieną viską gali prarasti… Jaunimas dabar to nesupranta. Jie nežino, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Ir labai tragiškai… Perversmai, gamtos stichijos…“ – sako dr. G. Kumpikatė.

Dabar profesorė džiaugiasi mažeikiškių ryžtu įamžinti jos tėvelio atminimą. Tai jo lyg ir sugrįžimas namo… Seimo narys K. Bartkevičius tiki, kad šio drąsaus žemaičio pavyzdys visiems yra graži paskata mylėti savo kraštą ir visada siekti svajonės.

20841192_1074247086044506_1624070847422748720_n

Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo J. Kumpikevičiaus aerodromo šeimininkai Ala ir Rimantas Morkūnai, Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, kalbėtasi apie aerodromo keliamus džiaugsmus ir rūpesčius, perspektyvas, bendradarbiavimo dėka nuveiktus darbus bei ateityje planuojamus dar padaryti.

101_8213

Šilta, nuoširdi draugystė tarp Seimo nario ir garsiojo kraštiečio dukters užsimezgė prieš penkerius metus – tuo metu Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoju dirbęs K. Bartkevičius vadovavo Aviacijos šventės–2012, skirtos J. Kumpikevičiui pagerbti, organizacinei darbo grupei.

20881939_1074247192711162_8785906145780600961_n

Profesorė džiaugiasi mažeikiškių ryžtu įamžinti jos tėvelio atminimą, o Seimo narys tiki, kad drąsaus žemaičio J. Kumpikevičiaus pavyzdys visiems yra graži paskata mylėti savo kraštą ir visada siekti svajonės.

Virginija Steponavičienė, Seimo nario K. Bartkevičiaus padėjėja

 

 

Leave a Comment